Tas juokiasi, kas dantis turi (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

Išsikraustote?
O ką, norite čia įsikraustyt?
Tuštokas butas.
Daktare, tuštoka būna makaulėj. O bute erdvu.
Siūlyčiau kokių nors raminamųjų. Asmens dokumentą. Kur dokumentas?
Pakėlė balsą taip, tarsi prieš ką nors ranką.
Greitai, greitai. Asmens dokumentas jau turi gulėti ant stalo, laukti daktaro.
Jums reikėtų nusiraminti, daktare.
Pravėrė lūpas, tarsi pamiršo, ką turėtų pasakyt.
Šiandien aš jau pas aštuntą našlę.
Vyrai dabar miršta kaip musės, daktare. Ko daugiau gali iš jų tikėtis.

Vera – patyrusi vyrų kirpėja, ištekėjusi už žokėjaus Karolio. Vera ir Karolis visą gyvenimą praleido kartu: išgyveno ir šviesių, ir sunkių laikų, suprato vienas kitą iš pusės žodžio. Dabar Karolis guli karste, o Vera, kaip šiuolaikinė Odisėja, vaikšto po Varšuvą, ieškodama velioniui tinkamo kostiumo ir batų. Tinkami batai numirėliui – tikra retenybė, bet Vera ne iš tų, kurios pasiduoda; ji pasiryžusi įvykdyti savo misiją. Ieškodama batų apmąsto jųdviejų praeitį, aplanko buvusius meilužius ir meilužes – visa tai susilieja į stulbinantį vidinį monologą, kupiną atkaklumo ir aštraus sąmojo.

Prestižine Nikės premija 2023 m. apdovanotas romanas – tai drąsus kalbinis eksperimentas, kuriame susijungia gyva šnekamoji ir poetinė kalbos, žavi savitas bekompromisis stilius, blykčioja šmaikštūs dialogai, vaizdingos metaforos.

Zyta Rudzka (gim. 1964) – lenkų rašytoja, dramaturgė ir scenaristė. Pagal išsilavinimą psichoterapeutė, besispecializuojanti seksualinės pagalbos srityje. Literatūrinį kelią pradėjo poezijos rinkiniu, vėliau išleido devynis prozos kūrinius ir jie pelnė ne vieną apdovanojimą. Rašytojos tekstams būdinga „neliteratūrinė“ kalba – grubi, netašyta, kupina tarmybių ir žargono, kartu itin vaizdinga ir ritminga. Z. Rudzka laikoma viena originaliausių šiuolaikinių Lenkijos rašytojų.

„Mano pagrindinė veikėja neteko meilės, vyro ir darbo. Ji pardavė viską, ką turėjo, blusturgyje. Bet ji – nenugalima. Vera nesileidžia paskandinama netekties. Ji atsisako būti nelaiminga našle ar auka. Ji myli, ką nori, ir gyvena taip, kaip renkasi pati. Čia ir jos stiprybė. Kasdien sutinku tokių moterų – norėjau suteikti joms balsą.“ – Zyta Rudzka